Tai lakoniška forma ir subtiliais psichologiniais štrichais papasakota ŽMOGAUS gyvenimo istorija, sutelpanti į kelių dienų įvykius. Į niekam durų neatidarančio Senio duris netikėtai pasibeldžia jauna mergina Emė. Šie du skirtingų kartų ir patirčių žmonės pradeda bendrauti per neatsidarančias duris, kol tampa akivaizdu, kad du vieniši žmonės ne pasakoja savo gyvenimo istorijas, o kiekvienas jų išgyvena išlikimo ir atsivėrimo dramą. Kas juos sieja? Ar jie iš tikrųjų girdi vienas kitą? Ar atsivers jų pasaulius skiriančios durys? Pamažu besivystantis Senio ir Emės dialogas veda link netikėto finalo...
Daugiau nei prieš dešimtmetį parašyta, tragikomiškų elementų nestokojanti Virgilijaus Veršulio pjesė „Už durų“ pasiduoda įvairioms interpretacijoms, tačiau ji kelia niekada aktualumo neprarandančius klausimus - kodėl ilgainiui žmogiškas ryšys tampa žeidžiantis, kodėl skaudiname tuos, kuriuos labiausiai mylime, kaip priimti, suprasti kitą - jauną ir seną, nuodėmingą ir atgailaujantį. Šis dualumo principas matomas ir scenoje, kuri padalinta tarsi į dvi dalis - viena yra šiapus, kita - anapus durų, o tai reiškia, kad žiūrovas, lyg gerame paveiksle turi galimybę vienu metu stebėti dviejų puikių aktorių Juozo Bindoko ir Ingos Jarkovos - Bučienės skirtinga vaidybos maniera įkūnijamus personažus. Vietomis realistiškas, vietomis absurdiškas pjesės siužetas yra jaudinantis ir įtikinantis būtent jų aktorinės jėgos ir įtaigos dėka.
„Spektaklis pastatytas aktoriui Juozui Bindokui – dėl jo, jam, o gal net apie jį. Aktorius labai organiškas. Jam nereikia „nudavinėti“, žiūrėti į lubas ar į tolį. Didelė sceninė patirtis jam leidžia elgtis laisvai. O tai reiškia, kad Bindokas yra giliai psichologinio teatro aktorius, kuris į sceninį veiksmą įtraukia visus sėdinčius salėje “, -teigia teatrologė Daiva Šabasevičienė. Tad spektaklis „Už durų” - puikus pasirinkimas lietuviškos dramaturgijos ir subtilios psichologinės vaidybos pasiilgusiems žiūrovams.
Premjera - 2025 03 27
SPAUDOJE:
Kūrybinė komanda
Galerija
Atsiliepimai
Artėjantys renginiai
