„Wipe My Ass“ (angl. „Nuvalykite mano užpakalį“) – vizualinis, performatyvus objektų teatro spektaklis, kuriame tualetai tampa politinės alegorijos veikėjais, o jų istorija prabyla apie atsakomybę, abejingumą ir... velionį Klozetą.

Tualetas yra privati erdvė. Žmonės įprastai namuose turi savo klozetą, kuriuo naudotis gali tik jie patys, jų namiškiai ir svečiai. Tai reiškia, kad dažnai žmonės su nuosavu tualetu užmezga asmeninį santykį. Kaip žinoma, tyrimai, rodo, kad žmonės žymiai labiau linkę palaukti, kol pareis namo, nei atlikti savo reikalus darbe.

Tuo pačiu, tualete žmonės užsiima viešąja veikla. Net 93 procentai 18-29 metų žmonių, būdami tualete, naudojasi socialiniais tinklais. Kiek internete vykstančio politinio diskurso gimsta ant klozeto?

Tušdindamiesi ir šlapindamiesi, leisdami laiką privačiuose ir uždaruose savo tualetuose, viso pasaulio valstybių piliečiai ginčijasi dėl žmogaus teisių, ekonomikos, religijos. Jie komentuoja straipsnius apie politikų pasisakymus, korupcijos skandalus ir kivirčus. Jie šiurpina vienas kitą bręstančiomis grėsmėmis, šlykštisi parlamentarais, džiaugiasi, piktinasi, bijo. Visa tai daro girdint ir jaučiant tik tualetui, laukdami, kol kažkas nuvalys jiems užpakalį.

Čia prasideda ir spektaklio istorija. Vieną dieną, neatpažintas asmuo begėdiškai prikakoja į privatų šeimos Klozetą. Prikakoja taip, kad klozetas miršta…

Tačiau vienintelis likęs liudininkas – Mažasis Tualetas – lengvai nepasiduos. Už paskutinį grašį nusamdęs šūdų mediumą, laidotuvių metu jis bandys išsiaiškinti, kas prikakojo į Klozetą. Ar gali būti, kad šiknius yra garsus Lietuvos politinis veikėjas?