Aktorė Nijolė Mirončikaitė pelnė „Auksinį scenos kryžių" (2024 m.) nepagrindinio moters vaidmens kategorijoje už įtaigų ir jaudinantį Majos vaidmenį mistinėje A. Špilevoj režisuotoje dramoje „Migla“.

„Migla“ – tai sapną primenanti psichodelinė drama, kurioje realybė susilieja su prisiminimų, fantazijos ir magijos pasauliu. Spektaklis atskleidžia jaunos moters vardu Ema istoriją. Po daugelio metų Ema grįžta aplankyti savo vaikystės namų, kuriuose ji prisimena save laimingą ir tikinčią rytojumi. Bet čia jau kurį laiką gyvena jai nepažįstama šeima. Ema maloniai susipažįsta su ja ir yra pakviečiama užeiti vidun. Taip ji atsiduria savo vaikystės kambaryje...

Pabandykite įsivaizduoti, jog su savo mylima šeima gyvenate jaukiuose namuose ir vieną dieną buto tarpduryje pasirodo nepažįstamoji, kuri lyg tarp kitko užsimena, jog tai jos buvę vaikystės namai. Jūs netikėtą viešnią maloniai pakviečiate užeiti, o ji nutaria iš čia nebeišeiti. Kaip jums elgtis?

O dabar įsivaizduokit, kad jūs vėlų rudens vakarą, išgyvendami gilią vienatvę, visiškai netyčia atsiduriate šalia savo vaikystės namų, pakeliate galvą į šviečiantį savo vaikystės kambario langą ir net nepajuntate, kaip jau stovite prie savo buvusių namų durų… Jums reikia tiek nedaug – tik trumpo pokalbio su kitu žmogumi, ramaus susitikimo su savo vaikystės prisiminimais, su laiku, kai tikėjimas dar buvo gyvas. Tikėjimas pasauliu, žmonėmis, savo neabejotinai šviesia ateitimi. Bet tie namai jau ne jūsų, o juose gyvenantys žmonės jūsų visai nepageidauja… Kaip jums elgtis?

Spektaklio kūrėjai kviečia žiūrovus du kartus pamatyti tą pačią istoriją skirtingais kampais. Ar gali būti taip, kad kiekviena istorija turi dvi, tris, o gal net tūkstantį ar milijoną jos pamatymo galimybių? Pasirodo, kad bent jau tais atvejais, kai istorija skendi migloje, taip tikrai gali būti. Migloje konfliktai ir dialogai tampa vis labiau efemeriški, o ribos tarp veikėjų ir juos supančio pasaulio blunka. Žiūrovai tarsi kviečiami į kolektyvinės pasąmonės visatą – vietą, kurioje nėra nei „aš“, nei „tu“, tik amžinas sąmonės audinys, egzistuojantis už bet kokių asmeninių ribų. Tai vieta, o gal būsena, kurioje žodžiai praranda prasmę, lieka tik tyla, jungtis tarp būties ir nebūties, o vienintelis pastovus dalykas yra „niekas“, suteikiantis laisvę ir amžinumą.

Ar įmanoma grįžti atgal į savo praeitį? Ar įmanoma praeičiai ir dabarčiai susidurti, nesunaikinant vienai kitos? Bandymai ieškoti atsakymų į šiuos klausimus įkvėpė spektaklių „Bagadelnia“ ir „Pakeliui“ kūrėją A. Špilevojų pasinerti į „Miglą“, kurioje matyti pasaulį yra kur kas sunkiau, nei jį pajausti.

Premjera: 2024 m. lapkričio 15, 16 d.

• Apie artėjančią premjerą (LRT/ Kultūros diena)
• Režisierius Špilevojus: kai esame nelaimingi, mes bėgame ne kažkur, o nuo kažko (LRT.lt Kultūra)
• Po metų tylos Aleksandr Špilevoj grįžta su premjera Šiauliuose (Šiaulių kraštas)
• Aktoriaus ašaros ir režisieriaus pasaulio gelmė – dėl „Miglos" (Etaplius)

Recenzija:

• Ingrida Ragelskienė, 7md.lt 2024-12-20 / Maja, delniuke traiškanti šio pasaulio beprasmybę.

Finansuoja: