Renginio organizatorius - ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA.

M. K. Čiurlionio simfonijos „Jūra“ (1903 – 1906) kompozicinė visuma pasižymi filosofine potekste, ryškiais gamtos vaizdiniais ir psichologiniu turiniu. „Jūros paveikslas, nuo seno viliojęs kompozitorių, ryškėjo kaip kovose apvalyto ir išaukštinto gyvenimo simbolis; aktyvi jėga, tragiškai lūždama ir iškilmingai prisikeldama, kreipėsi į paniekintą žmogaus vertingumą, kvietė kilti prieš amžiaus ydas ir priespaudą“. (Vytautas Landsbergis)

Choreografei Birutei Letukaitei M.K. Čiurlionio „Jūra“ tapo pagrindine metafora, siekiant kalbėti apie pakitusį šiuolaikinio žmogaus ir gamtos santykį, apie šių dienų skaudulius: toksinėmis medžiagomis užterštą Baltijos jūrą ir visuomenę, kuri užteršta fobijomis, egoizmu ir apatija. Pažeista gamtos ir

žmogaus pusiausvyra atneša abipusius negrįžtamus praradimus.

„Mokslininkai seniai ištyrė ir nustatė, kad Baltijos jūra yra labiausiai chemiškai užteršta jūra pasaulyje, kad joje pagautų žuvų negalima valgyti […] Baltijos jūra yra radioaktyviausia ne tik tarp jūrų, bet ir apskritai radioaktyviausias vandens telkinys pasaulyje.“ ( ELTA)

„Ko skundiesi, jūra?“, – daugiau kaip prieš 100 metų klausė kompozitorius, lyg nujausdamas būsimą Baltijos aimaną.

Režisierė - Birutė Letukaitė

Režisieriaus asistentė - Eglė Valadkevičiūtė-Marcinkevičienė

Kostiumų dailininkė - Eglė Sakalaitė

Šviesų dailininkas - Vilius Vilutis

Kompozitorius  - Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Choreografė - Birutė Letukaitė

Aktoriai/atlikėjai: Kauno šokio teatras „Aura“, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleiviai, Miko Petrausko scenos menų mokyklos šokių skyriaus moksleiviai.